Pastato korpuse derinamos įvairios medžiagos, atsižvelgiant į aplinkinį universiteto miestelio kontekstą. Galinės pirmojo aukšto erdvės daugiausia paslėptos už kalkakmenio apdailos; šiaurėje padidėja apvalkalo skaidrumas, o jo kulminacija yra siaurėjanti stiklinė užuolaidinė siena, kuri pabrėžia pagrindinį pastato įėjimą. Architektai panaudojo iš pažiūros popieriaus plonumo baltų „Swisspearl“ plokščių sluoksnį, kad aptrauktų visiškai įstiklintas viršutines rytinio ir vakarinio fasadų dalis. Pastaroji šiek tiek tęsiasi už smailaus pastato kampo, kur apatinė dalis šiek tiek atlenkiama kaip lankytojų pasveikinimo gestas. Įkvėptas kompozicijų knygelės rašto, iš pažiūros atsitiktinis apskritų perforacijų išdėstymas įleidžia į atriumą margą šviesą ir leidžia matyti vaizdą iš antrojo aukšto tako.